Kaip sužinoti, ar svetainė (tinklalapis) nori pavogti mūsų banko kortelės duomenis, ar ji yra patikima? platesttai saugu!

Neseniai mačiau daug naujienų su pabudusiais žmonėmis nėra pinigų banko sąskaitose jiems prisistačius banko kortelės duomenys įvairiose internetinėse parduotuvėse, pardavimo skelbimų skelbimo platformose ir kitose svetainėse.
Išskyrus piktavalius, kurie tai praktikuoja vagystės internete būdai (phishing), labai sunku rasti kaltininką. Sakyčiau, kad tai yra kaltė, teikianti neskelbtinus duomenis kai kuriems šaltiniams (interneto adresams) anksčiau jų netikrino ir kad taip buvo per daug naivu. Iš tikrųjų dauguma žmonių apgaulingas internete yra antrojo amžiaus ar net praeities, kurių mokymosi ir naujų dalykų atradimo metais internetas net neegzistavo arba apsiribojo pokalbio telefono ryšiu. Jau nekalbant apie mokėjimus internetu 70–80 m. Daugelyje šalių net 90-aisiais mokėjimai internetu nebuvo žinomi. Taip vis dar randame didžiules eiles būsto mokesčių mokėjimas, automobiliai ir žemė, nesibaigiančios eilės keičiant abonementus elektros tiekimas si dujos, eilės kitų paslaugų skyriuose, kurie taip pat siūlo alternatyvas internetu.
Turėdami minimalių žinių, mes galime atlikti internetinius ir saugius mokėjimus bei sutaupyti laiko prie eilučių prie prekystalių.

Kaip galime išvengti duomenų įvedimo banko kortelė padirbtoje svetainėje?

Prieš apsisaugodami nuo pavojaus, turime žinoti jo ypatybes, pagal kurias galime jį atpažinti.. Jei savo kelyje pamatysime gaisrą, žinome, kad artėjant gaisrui kyla nudegimai, ir žengti tuo keliu galima tik užgesinus gaisrą. Nežinau, ar pasirinkome geriausią pavyzdį, bet lygiai taip pat turime tai padaryti internete, kad išvengtume vis didesnių pavojų.

Dažniausias internetinio sukčiavimo būdas yra per paslaugų teikėjo tinklalapio klonavimas. Nuo mobiliojo ryšio operatorių tinklalapių iki bankų ar valstybinių įstaigų tinklalapių jie buvo klonuojami ir vartotojams siunčiami įvairiais ryšių kanalais, turint aiškų alfa asmens duomenų ar informacijos apie banko sąskaitas tikslą. Jei gaunate „Messenger“, „WhatsApp“, SMS ar el. Pašto nuorodą (tinklalapio adresą), kurioje jūsų prašoma spustelėti ir įvesti asmens duomenis, patikrinkite labai gerai jei adresas, kuriuo atvykstate, yra teisingas, patikimas. Dažniausiai nuorodos atsiranda pasiuntinys, "WhatsApp" si SMS yra iš kai kurių internetinio sukčiavimo puslapiai. Labai nedaug paslaugų teikėjų el. Paštu siunčia klientams mokėjimo nuorodas, o jei esate tokios paslaugos abonentas, prieš įvesdami savo kortelės duomenis, norėdami apmokėti sąskaitą, atidžiai patikrinkite, kokį interneto adresą pasiekėte. .

Interneto vartotojas, turintis vidutinį internetinį žinių bagažą, dažniausiai iškart suprastų, ar tai yra bandymas sukčiauti, ar ne. Pirmas, klonuotas tinklalapis turi būti priglobtas interneto adresu (domeno vardas). Net jei nusikaltėliai gali sukurti tinklalapį, identišką paslaugų teikėjo ar banko tinklalapiui, jie negali juo naudotis teisėtas domeno vardas to teikėjo.

Paimti „Orange Romania“ abonentų scenarijus, kurie nori apmokėti sąskaitą internetu. Tai nėra atsitiktinis pavyzdys. Mačiau daug nuorodų į sukčiavimo puslapius su „Orange“ logotipu.
„Orange“ abonentai turi galimybę apmokėti sąskaitas internetu per internetinį puslapį iš sąskaitos Mano apelsinasarba iš mobiliosios programos (saugiausias sprendimas).
Kai pasirenkate mokėjimą internetu, žiniatinklio adrese, kurį pasiekiate ir įvedate asmeninę informaciją, turi būti „orange.ro" prieš užpildydami žiniatinklio domeną. Atsargiai! Prieš užpildydami žiniatinklio domeną. prasmė teisingas adresas gali būti tokios formos: orange.ro/Mano sąskaita, padalijimasžmonija, bet kas.orange.ro, SS0.orange.ro/wp/oro?jspname=login.etcSpustelėkite žemiau esantį paveikslėlį, kuriame turite pavyzdį:

Pateikiami du internetinių adresų, nepriklausančių „Orange Romania“, pavyzdžiai, kurie galėtų talpinti internetinius tinklalapius, skirtus sukčiavimui internete: „oranžinė.ro.contest.net/ Sąskaita faktūra / internete"Ir"plateste-in-siguranta.net/orange.ro/factura-ta".
Nors abu tinklalapiai atrodo identiški originaliems, o interneto adresų nuorodose (URL) yra „orange.ro“, jie nėra priglobti svetainėje orange.ro. Pirmajame pavyzdyje „orange.ro“ sudaro du padomeniai, susiję su domenu „concurs.net“, o antrame „orange.ro“ yra žiniatinklio adreso plėtinio dalis, nesusijusi su domenu. Pagrindinis.

Nepatyręs interneto vartotojas gali būti lengvai suklaidintas, jei jis nežino šių paprastų saugos funkcijų.

Naujovui paaiškinti yra sudėtingesnis aspektas internetinio mokėjimo procesoriaus nukreipimas į tinklalapį. Daugelis paslaugų teikėjų naudojasi trečiųjų šalių įmonės mokėjimams internetu apdoroti. Čia mes taip pat įtraukiame internetinės parduotuvės, kurios priima mokėjimą kortele.
Ką reiškia šis dalykas? Na, o kai internetinė parduotuvė ar paslaugų teikėjas klientams nori pasiūlyti galimybę atsiskaityti kortele, dažniausiai įmonė, kuriai priklauso ta parduotuvė, neturi įgaliojimų ir infrastruktūros reikalauti kortelės duomenų iš klientų. Parduotuvė sudarys sutartį su mokėjimų internetu procesoriumi, kuris privalės patikrinti, ar internetinės parduotuvės ir įmonės savininko interneto adresas atitinka saugumą, skaidrumą ir geriausia praktika mokant internetines banko korteles. Įsitikinkite, kad atsiskaitant internetu kortele būsite nukreipti į tikrus procesorių tinklalapius. Dažniausiai Rumunijoje jie yra payu.ro ir euplatesc.ro.

Technologijų entuziastas, nuo 2006 metų su malonumu rašau „StealthSettings.com“. Turiu išsamią patirtį su operacinėmis sistemomis: macOS, „Windows“ ir „Linux“, taip pat programavimo kalbomis ir blogo platformomis („WordPress“) bei internetinės parduotuvės platformomis („WooCommerce“, „Magento“, „PrestaShop“).

kaip » Antivirusinė programa ir sauga » Kaip sužinoti, ar svetainė (tinklalapis) nori pavogti mūsų banko kortelės duomenis, ar ji yra patikima? platesttai saugu!

1 mintis tema „Kaip sužinoti, ar svetainė (tinklalapis) nori pavogti mūsų banko kortelės duomenis, ar ji patikima? platesttai saugu!"

  1. >> wižkszość ludzi oszukańcze w Internecie są w drugim wieku lub nawet w przeszłości

    A to po jakiemu jest, bo chyba nie po polsku.

    atsakymas
Palikite komentarą